Tuesday, October 21, 2014

Šešėlių karys



Mano sūnui patinka žaisti šešėlio karius...
"nes jie greiti, visus vagis nugali, nes niekas negali matyti... o jie iš tamsos visus mato"

Noriu būti geriausias Ninja savo sūnui - iš giliausių netekčių šešėlių nuolat stebėti ir saugoti...
Kovoti nebylią žūtbūtinę kasdieninę kovą, apie kurią jis nė nenutuokia...
Kol vieną dieną jis galės pakovoti už mane...


Kadro autorius - Renata ( www.efoto.lt/user/sanseverija )
Studija10, 2009 lapkritis.
Pateikimas - mano

Friday, October 10, 2014

Ekrano paruošimo kalibravimui, bei spalvinių nustatymų ABC

Normalus kalibravimas turėtų užtrukti 1,5 valandos. Deja, dėl daugybės niuansų dažnai užtrunku 2,3,4, o kartais ir 6 valandas.
Dažnai pirma valanda praeina, kol suinstaliuoju programą, peržiūriu spalvinius nustatymus programose, testines lenteles prieš kalibravimą, ar (kas blogiausia) - perjunginėju kabelius ir instaliuoju tinkamus driveirus (tvarkykles).

Geras pasiruošimas labai taupo laiką kalibruojant.

A. Štai ką reikia žinoti ir susitvarkyti preš kalibravimą:

1. Kalibruojamas ekranas turi būti įjungtas ne mažiau, nei 30 minučių be jokio "miego režimo", kad pilnai įšiltų. Nuo temperatūros pastovumo priklauso skystų kristalų judėjimo stabilumas. Šalto ir šilto ekrano spalvingumas yra skirtingas. Spalvoms įtakos gali turėti netgi atidaromas/uždaromas langas visai šalia monitoriaus.

2. Turi būti išjungtas automatinis šviesėjimas pagal aplinką. Tai iškrieps kalibravimą.

3. Išorinį ekraną (ne notebooko) pajungti per geriausią kabelį, koks įmanomas. Tas pats ekranas per geresnį kabelį duoda daugiau atspalvių ir didesnį tikslumą.
3.1. Pagal gerumą:
DisplayPort1.2v,
DVI-D-dual-link,
HDMI1.4v,
D-SUB (VGA).
3.2. Prieš pirkdami monitorių įsitikinkite, kokios jungtys yra jūsų kompiuteryje ir nusipirkite monitorių su tinkamomis jungtimis, arba papildomais tinkamais kabeliais.
3.3. VGA signalas yra analoginis ir skaitmeniniam kalibravimui tinka tik iš bėdos.
3.4. HDMI turi daug problemų: dažnai praranda duomenis, jei monitorius atjunginėjamas (pvz.: prie nešiojamo kompiuterio); HDMI jungtys neretai turi specialius nustatymus, kurie netinka darbui su spalvomis - mažina išorinio ekrano rezoliuciją iš 4k į FullHD, bei gali mažinti dažnį iš 60Hz į 25-30Hz (specialiai video žiūrėjimui). HDMI turi skirtingas versijas, ir monitoriuje gali būti v1.4, o kompiuteryje tik v1.1, tada geras kabelis nepadeda išspręsti jungties ribojimų.
3.5. Kai kompiuteris ir monitorius turi skirtingas jungtis, tada DVI-HDMI perėjimas arba kabelis tinka, o DP-DVI, DP-HDMI - netinka. Matydamas DP jungtį, ekranas neranda tokio pat signalo iš kompiuterio ir gali visai nerodyti, arba "krėsti kvailystes". Tik retais atvejais - rodo gerai.
3.6. DVI kabelis yra gerai, o DVI-D-dual-link yra geriau uz DVI-D-single-link. Papildomi kontaktai kaip tik skirti grįžtamam skaitmeniniam signalui patikrinti. DVI-I su analogine jungtimi kalibravimui nebūtinas, bet jei jau turite tokį, tai DVI-I-dual-link bus geriau už DVI-I-single-link.
3.7. DP(DisplayPort)-DP abiejuose galuose yra idealu. Taip pat tinka DP-MiniDP, DP-Thunderbolt, MiniDP-Thunderbolt.

4. Ekraną pajungti į tinkamą kompiuterio jungtį. Yra buvę, kad stacionariame kompiuteryje, kuriame įdėta galinga vaizdo plokštė, ekranas buvo pajungtas į motininėje plokštėje esančią jungtį.

5. Turi būti išjungtos bet kokios programos, kurių langai gali "iššokti" kalibravimo metu.

6. Atnaujinti gamyklinius vaizdo plokštės driverius (tvarkykles) NE-Windows-Auto-Update pagalba, o iš gamintojo puslapio parsisiuntus naujausią versiją ir ją suinstaliavus. Instaliuoti rekomenduojama Custom (arba "Advanced") - be papildomo softo - tik driverius.
6.1. Papildomą softą dažnai tenka išinstaliuoti, nes jis daro "savo" tvarką ir mėgsta pjautis su motinoje esančiu grafikos softu.
6.2. Po atnaujinimo rekomenduoju išjungti AutoUpdate dėl šių priežasčių:
- Windows dažniausiai vėl sukiša "savo" driverius;
- pasikeitę driveriai kartais tinka ankstesniam kalibravimui, bet dažnai vaizdas pasikeičia.
- driverius galima atnaujinti prieš sekantį perkalibravimą. Net jei tą darysite kartą į metus, to pilnai pakaks darbui.
- dažniausiai konkrečiai plokštei parašyti driveriai neatnaujinami dažniau, nei kartą į metus. O siūstis naują paketą, kuri skirtas tūkstančio plokščių grupei - bereikalingas kompiuterio apkrovimas.
- Aš dirbu su gamintojo (ASUS, ne ATI) 2011.04.19 išleistu paskutiniu atnaujinimu mano senutei ASUS RADEON VGA. Ir viskas liuks. Tuo tarpu Windows su ATI jau penkis kartus butu atnaujine. Kam??? Jei leidžiu Windows'ui atnaujinti mano VGA driverius - dingsta garsas :(

7. Reikia suinstaliuoti monitoriaus driverius. Tai galima padaryti iš originalaus disko, arba parsisiuntus iš gamintojo tinklapio. Tas reikalinga, nes Windosams atpažįstant monitorių, ColourManagement'e situacija kitokia - ten be driverių instaliavimo dažnai nesimato, kokiam konkrečiai monitoriui skirtas icc profilis.

8. Parsisiųsti ir suinstaliuoti paskutinę kalibravimo programos versiją iš gamintojo puslapio. Programa nemaža ir tai sutaupys daug laiko, ypač, jei Jūsų kompiuteris dirba lėčiau. Norinčiam kalibruotis visada nurodysiu, iš kur parsisiųsti paskūtinę programos versiją.

9. Skirtingos kalibravimo programos tarpusavyje pjaunasi kai ir skirtingos antivirusinės. Tad jei jūsų kompiuteris buvo kalibruotas DataColor (Spyder), jo softą teks išinstaliuoti prieš kalibruojant X-rite įrankiu ir atvirkščiai. Aš kalibruoju X-rite įrankiais.

B. Po kalibravimo:

10. Jei nesiruošiate perkalibruoti, X-rite programą galima išinstaliuoti - ICC profilis nuo to nepradings ir jį užkraus patys Windows. Tuo tarpu Spyder'io programos išinstaliuoti (atrodo) negalima.

11. Jei dėl įvairių priežasčių Windowsai automatiškai neužkrauna reikiamo spalvinio profilio, rekomenduoju parsisiūsti ir naudoti "Greta Mackbeth" mažytę programėlę "DisplayProfile MFC Application". Ji parodo koks profilis naudojamas ir padeda vienu paspaudimu užleisti tą, kuris reikalingas.

12. Monitoriaus ekrane rodomą vaizdą - tiek prieš kalibravimą, tiek po jo - nesunkiai galima analizuoti "DQ-Tool" ir "NormanKoren" siūlomomis testinėmis lentelėmis. Jas ir jų aprašymus rasite puslapiuose:
http://www.photoindustrie-verband.de/dq-tool (galima pasirinkti anglų kalbą)
http://www.normankoren.com/makingfineprints4.html#BW_testchart

13. Testinių lentelių NEGALIMA žiūrėti internete. Jas reikia parsisiųsti į kompiuterį ir žiūreti išsididinus 100% toje programoje, kurioje redaguojate nuotraukas (pvz.Photoshop).

14. Skirtingos paveikslų redagavimo ir peržiūros programos skirtingai rodo tą patį vaizdą. Iki ir po kalibravimo labiausiai Photoshop'ą atitinka "Windows Photo Viewer". Net Lightroom, AdobeBridge ir Photoshop vaizdas atrodo skirtingas dėl skirtingo sharpinimo. Nors peržiūrai ir nuotraukų atrinkimui galite naudoti tai, kas patogu - (išskyrus Picasa!!!) - turite žinoti, kad spalvos redaktoriuje bus kažkiek kitokios.

15. Norėdami Windows naršyklėje ir Windows Photo Viewer'yje matyti RAW failus, parsisiųskite "FastPictureViewerWICCodecPack" - seną, nemokamą 1.30versiją (2009m). Naujos versijos yra mokamos, o šita dirba puikiai ir parodo visus man žinomus - Nikon, Canon, Pentax, Sony ir t.t. raw failus.

16. Visas internetas pasaulyje ir foto-laboratorijos Europoje rodo ir spausdina sRGB spalvinėje terpėje. Norėdami naudoti AdobeRGB spalvinę terpę, turite žinoti:
16.1. sRGB tesiog nematys tų atspalvių, kuriuos matote Jūs, ir šviesiausi AdobeRGB pustoniai (ypač rausvai-geltonuose tonuose) tiesiog dings. Nors ekrane nuotrauka nesiskirs, popieriuje ir internete ji atrodys bespalvė ir "murzina".
16.2. Galima naudoti AdobeRGB, Kodak ProPhotoRGB ir kitas spavines terpes, jei spausdinate savo spalviniais spausdintuvais, visai nenaudojate JPEG failų, arba mokate teisngai konvertuoti.

17. Adobe Photoshop įskiepio "CameraRaw" spalviniai niuansai:
17.1. Camera Raw programinio lango apačioje yra aktyvi mėlyna juostelė. Pagal nutyėjimą ten "AdobeRGB, 8bit, 240ppi". Dirbant su nuotraukomis, būtina pasikeisti tuos nustatymus į "sRGB, 8bit(16bit), 300ppi". 8bit į 16bit keisti nebūtina, bet kokia prasmė fotkinti 12-14bit RAW ir apdirbti juos 8bitų erdvėje? O jei fotkinate tik JPEG, tai CameraRaw jums neaktualus.
17.2. Viršutiniame dešiniame krašte po histograma yra pasirinkimų langai. Vienas toks su kamerytės paveiksliuku - vadinamas "Camera Calibration". Pagal default čia visada bus "Adobe Standart". Jei girdėjote posakį, kad "Adobe suėda Nikono spalvas" (Canon, Pentax - taip pat), tai dabar to galima išvengti. Užtenka pakeisti šitą pasirinkimą į vieną iš siūlomų, pvz.: "Camera standart", "Camera portreit", "Embeded" ar pan.

18. Lightroom paskutinėse versijose defaultiniai nustatymai dabar yra geri, išskyrus ppi (ne DPI). Juos irgi reikia pakeisti iš 240 į 300.

20. Neįvaldžius rimtų redagavimo programų, rekomenduoju dvi - paprastą, bet neprastą XnView, bei galingą Gimp. Jos abi nemokamos.

21. Apple ekranų šviesumą galima reguliuoti 1/4 padalos. Tam reikia laikyti Alt+Shift +-Šviesumas (jei dabar klystu, vėliau patikslinsiu).

22. "Gamykliškai kalibruotas monitorius" - ką tai reiškia?
22.1. Jei prie monitoriaus radote sertifikatą, kad jis kalibruotas, ir kad jo delta vidurkis neviršijo 4, tai vadinasi - jis yra bent pirmarūšis ir atitinka saplvų atvaizdavimui keliamus reikalavimus.
22.2. Jei tokio lapo nėra - Sveikinu! Jūs nusipirkote monitorių, kuris visai negamintas spalvų, o tik excell lentelių atvaizdavimui.
22.3. Ar pridėtas kalibravimo lapas reiškia, kad jis jau kalibruotas ir tinkamas dirbti ?
TAIP - jeigu jūs sėditite prie to paties kompiuterio, toje pačioje laboratorijoje, kurioje jis buvo kalibruotas.
NE - jei jis pajungtas prie kito kompiuterio, kitoje vietoje, kitais laidais.

23. Dar nesutikau identiškai rodančių ekonominės klasės (iki 4000Lt) ekranų. Kiekvienas turi savo nukrypimo vidurkį (delta). Jei viename 1,5% daugiau rausvos, kitame 2% daugiau zalsvos, tai jie turės individualius atspalvius - norime to, ar nenorime.
Tiesa, neteko kalibruoti šalia stovinčių dviejų vienu metu pirktų EIZO CG246, ar MacLedCinema - gal tokioje klasėje tos problemos nejuntamos ?

24. Ir galų gale atsakau į amžiną klausimą - "Ar apsimoka kalibruoti?"
Mano atsakymas - kalibruoti reikia kiekvieną ekraną. Ar apsimoka - sprendžiate Jūs.

24.1. "O apsimoka notebooką, jei jis nėra IPS?" Nekalibruotas jis rodo visiškas pievas. Tokiu žiūrėti į spalvas ir redaguoti nuotraukas - nusikaltimas! Kalibruodami bent jau sulyginsime kontrastą iki protingos normos, sureguliuosime šviesumą ir spalvas suvesime iki protingos ribos. Bet taip - jei šalia turėsite gerą IPS, net kalibruotas notebookas neprilygs jam.
24.2. "Kam kalibruoti IPS monitorių, kai jis ir taip gerai rodo?" Viskas priklauso nuo jūsų poreikio matyti tiksliai. Vieni specai labai gerai žino, į kurią pusę grybą pjauna jų ekranas, ir susitvarko be kalibravimo. IPS jau yra gerai, bet kalibruotas ir neklaibruotas IPS rodo skirtingą gerumą. Neradau nė vieno ekrano, kuris pagal defaultą pasirinkus sRGB, rodytų 6500K baltą spalvą, kuri reikalinga fotografijai. Šviesumas ekranui būna 250-300cmd, o reikalingas 80-120cm. Ir t.t.

25. Ir galų gale Apple legenda - "kam kalibruoti MacBook'a? Jis gi PRO?!"
Čia daug problemų. Bet ne su pačia technika, o tik su fanatiškais jo vartotojais.
Rodai žalią, ir deltą 15%, o jis sako "čia MacBook, vadinasi Pro, vadinasi - taip turi būti. Padaryk man, kad mano IPS ekranas rodytų, kaip MacBookas" (Deja, čia citata iš pokalbio su vienu profesionaliu fotografu).
O šiaip aš nieko prieš MacBook. Ypač dabartinės Samsung "išmaniosos" technikos akivaizdoje - Apple yra gerai.
Pats tiksliausias lig šiol mano kalibruotas ekranas - AppleLedCinema su IPS. Taip, jis aplenkė kalibruotus EIZO tikslumu. Nes ir kaina tokia...
Jei MacBookas neturi IPS, tai jo ekranas NIEKUO negeresnis už aukštos klasės HP, Asus, Lenovo, Dell nešiojamų ekranus, nors lenks pigių nešiojamų ekranus.
Tie MacBook, kurie turi IPS - kažkiek geresni už sutiktus Windows'inius notebookus su IPS - ekranas spalvomis artimesnis sRGB terpei, nei notebookai su LG.IPS ekranais, kurie turi daug mėlynos.
Tik pora niuansų -
- Visi Apple blizgūs, ir tai knisa.
- Retina per smulki redagavimui, o pakeitus rezoliuciją, atsiranda lengvas mikrokontrasto pabegimas - taškas ekrane susideda iš 1,5 - 1,75 pixelio. Gal pripratus tas nemaišo?
- Kaina. Papastas nešiojamas + 22-24" ips ekanas bus pigesnis, ir tikslesnis, nei MacBook su IPS.


Būčiau dėkingas už tris dalykus:
1. Jei kas nurodytų softą, kuris parodytų tiklų ekrano panelės modelį. Kalibravimo softas tai parodo tik kalibravimo metu. O reikėtų žinoti prieš kalibravimą. Atsuktuvo nesiūlykite :)
2. Gal Apple naudoojai pasakytų, kaip surasti, kur softas paslepia icc profilius? Kalibravimo metu moku juos atrasti, palyginti ir išsisaugoti, bet vis dar nežinau, kur jie slepiami sistemoje.
3. Jei atsiratų toks IT specas, kuris pasakytų, kokiu tiksliai metu papildoma Vaizdo plokštė perima visą darbą iš integruotos motinoje, ir kaip tai visiškai sukontroliuoti. Kol kas tokio žinovo neradau.

Šiam kartui tiek.
Jei prisiminsiu ką - papildysiu.
Jei kils klausimų - bandysiu atsakyti.

P.S. "IPS" naudojau kaip sinonimą geros kokybės ekranams. Po šiuo sinonimu turėtų tilpti visi darbui su spavomis gaminami IPS, S-PVA, ir AD-PLS ekranų modeliai.

Vilniuje būsiu kitą savaitę.