Monday, September 26, 2016

Kas yra toji - Fotografija ? (juodrastis)

(Tai neredaguotas, necenzuruotas filosofuojantis juodrastis, netaisytas nei gramatika, nei stiliumi)

Per 28-erius fototechnikos tampymo metus žinau tokia ivairove "fotografija" vadinamu reiškiniu, kad galvojes kelias savaites vien apie tai, taip ir nesugalvojau vieno sakinio Jai apibudinti.

Kas yra toji - Fotografija ?

Man tai - isišaknijes šešeliu žaismas žmogaus samoneje tarp Saules ir Tamsos, Aušrines ir Pilnaties.
Sugebejimas atsiverti Šviesai, ir kartu nebuti perjautriam.
Noras išvysti tai, kas paslepta nuo žmogaus akies.
Kartu - bergždžios Žmogaus pastangos sustabdyti laiko dalele, bei neimanoma svajone - erdve atvaizduoti plokštumoje, kad ji vel sukeltu erdves ispudi.
Tukstantmecius nesibaigianti tobulybes paieška...

Tai ir eile atradimu filosofu samoneje bei alchemiku eksperimentuose, sekamu išbyrejusiais nuo fosforo dantimis, rugšciu išesdintais plauciais ir eretiku deginimais ant laužu, paskatinusiu sukurti milijonus išradimu.

Aš vis dar nežinau vieno sakinio, kuris apibudintu Fotografija geriau, nei pats graikiškas jos pavadinimas - "šviesa" ir "piešimas". Ir tai nera Žmogaus piešimas šviesos pagalba.
Anaiptol!
Tai Saulės Piešimas savo Šviesa, kurį Žmogus taip konvulsyviai bando kontroliuoti.

Naikinanti Šviesos jega žinoma tukstancius metu - tuomet, kai mes piešeme olose, molyje, keramikoje ir audiniuose, Saule visa Žmonijos kuryba tik arde. Jos spinduliai išdegina bet koki pigmenta, gelsvai pilkšva lina pavercia baltuteliu ir nublukina visus dažytus paviršius. Jie suardo neprižiureta medienos paviršiu ir privercia trukineti uolas, o kieta kriaukles kiauta paleidžia dulkemis. Gyvybe teikiantis Šviesos srautas kartu negailestingai skaldo nelaistoma žemes pluta, o ištroškusio žmogaus lupas suraižo puslemis ir krauju...

Matant visa tai, kas galetu pagalvoti, kad Saule piešia?!
Tokia mintis gali kilti nebent filosofui...

Noreciau dabar išvysti kino Mo Di išraiška, pamaciusio kur nuejo jo ivardintas reiškinys. Mat jis pirmasis, V-IV a. prieš Kristu, pastebejo ir apraše patekusio per mažyti plyšeli Saules spindulio išblukinta pedsaka. Šitas primityvus Saules potepis iki šiu dienu išliko nepakitusioje formoje ir dabar vadinamas PinHole.

Taigi - prieš du su puse tukstantmecio Piešeja Šviesa ženge pirma savo žingsni i Žmoniu samone. Letai, priešiškai pasitinkama, bet nesitraukdama atgal.

Ji kantriai lauke progos ir ženge antraji žingsni lygiai po tukstancio metu, šešiems amžiams prikaustydama Bizantijos ir Islamo mokslininku demesi mažyte skylute tamsaus gobeleno užuolaidoje - Camera Obscura.
Matomai skylute paliko kandys, o ja pasinaudojusi Šviesa, vieninteliu spinduliu išpieše apversta lauko paveiksla aklinai tamsaus kambario sienoje. Šio reiškinio žmogus negali pamatyti staiga - tam reikia laiko, kad akis priprastu prie beveik aklinos tamsos. Šitas paveikslas nematomas, jei skylute per didele, ar per maža. Piešinys lieka nepastebimas, jei paviršius priešais skylute nera visiskai tinkamas.
Šviesa, paviršius, laikas ir skylė - šie Fotografijos kanonai - isitvirtino visam.

Taip Saule, abiem kojomis atsistojusi Žmonijos fantazijos gludumoje, dar tukstanti metu ruoše nuoseklu, nepastebima, bet po visa pasauli išbarstyta plana savo sprogstamai karjerai:

XII-XIIIa kataliku bažnycios šventasis ir vyskupas, vokietis alchemikas ir teologas Albertus Magnus atrado sidabro nitrita - fotocheminiu procesu pirmagimi;
XVI amžiuje - protestantas Georg Fabricius atrado sidabro chlorida, o italu vertejas Daniele Barbaro - apraše diafragma;
XVII amžiaus pabaigoje puse pasaulio išmaišęs saksonas Wilhelm Homberg pastebejo šviesoje tamsejancius elementus;
1760 metais prancuzas Tiphagine de la Roche knygoje apraše savo fantazijos vaisius, kuriuos galetume vadinti fotografijos proceso apibudinimu.

Galu gale - 1820-taisiais atsirado pirmasis pilnas, cheminis-optinis-mechaninis Saules kurybos irankis, kuri galima vadinti dabartines fotokameros prototipu. Nors tada nešiojo kita varda - "Camera Obscura with Lens". Isivaizduok - sumažintas "kambarys su skylute ir lešiu".
Pirma išlikusi juo daryta Joseph'o Nicéphore's Niépce's nuotrauka "View from the Window at Le Gras" - viso labo muilinas 1826-uju metu vaizdelis per langa, kuriam išsaugoti reikejo net 8 valandu išlaikymo.

Ir koks muilinas jis dabar beatrodytu, tada jo pilnai užteko, kad ivyktu Antrasis Šviesos sprogimas Visatos istorijoje, su nuvilnijusia pasekmiu banga:
kaip tik naujas chemijos, mechanikos ar fizikos atradimas - taip ji bandoma pritaikyti kare, medicinoje ir ... fotografijoje;
kaip tik išradimas kare - taip jam užfiksuoti bandoma panaudoti tai, kas pasiekta fizikoje, optikoje ir ... fotografijoje;
kaip tik sekme fotografijoje - taip bandoma pritaikyti kare, kosmose, chemijoje, pramoneje ir medicinoje...
Tam nera ir nebus galo...
Taip Sviesos Piesimas tapo techninio Zmonijos progreso dalimi.

Fotografijos bumo išdava - tukstanciai greitu ir letu, saugiu ir pavojingu, sudetingu ir paprastu budu padaryti fotografija...
Milijonai ivairiausiu senu ir nauju fotografuojanciu irenginiu ir...
Milijardai nuotrauku...


O kam to reikia?

Aiškiai suvokiami tik du Piešimo Šviesa tikslai:
- Sukelti ispudi.
- Parodyti tai, ko naturaliai negali matyti kito akis.

Pirmojo siekti galima ivairiai:
- užfiksuoti ir išsaugoti jaudinanti, bet neabejotina fakta, kaip tai daro karo fotografai ir skandalu medžiotojai; arba manipuliuoti, kurti ir fantazuoti, kaip daro filmu ir komercines fotografijos kurejai.
Antraji pasiekti galima fotografuojant tai, kas kitam nematoma ar nepasiekiama:
- bakterijas ir atomus, vandenyno dugna ar kosmoso platybes, lekiancia kulka ar žmogaus organizma iš vidaus.

Kitu tikslu Fotografijoje nenumatyta, ir ribos neapibrežtos.
Todel šiai kurybos formai nera nekintamu morales normu ir visos prieinamos priemones tinkamos. Vos tik apibrežiamos modernios šio reiškinio apžvalgos ir taisykles - tuoj po ju paskelbimo naujas atradimas, budas ir požiuris jas sulaužo ir sukuria naujesnes.
Ir niekas nesvarbu - nei laikas, nei kultura, nei budas, nei priemones. Svarbu, kad butu pasiektas bent vienas tikslas - sukelti ispudi arba parodyti tai, ko negali matyti kiti.
Vadinasi - Fotografija neturi morales ribu tikslams pasiekti.
Fotografijos morale - fotografuojanciojo ir ziurinciojo reikalas.

Ir net tada, kai bandoma atvaizduoti matoma vaizda be pakeitimu - kadras visada išklojamas plokštumoje ir neaprepia erdves, optika iškreipia formas, o technika niekada tiksliai neperteikia to, ka mato akis, arba parodo tai, ko akis matyti negali. Vien keiciant šešelio kampa ant veido, galima pakeisti žmogaus amžiaus ispudi bent dešimcia metu. Per viena minute...
Vadinasi - Fotografija niekada nerodo tiesos.
Ji samoningai ar ne, bet Visada Meluoja.
Bent dalinai.

Ir jau visiškai nesvarbu, kokia technika atliktas kadras. Pati technika nefotografuoja, todel ir kadro vertes nenusako. Kai kadras atliktas su technika už didžiausius pinigus, bet nieko nekalba i ji žiurinciam - jo verte nuline.
Bet jei užfiksuotas su kuo, kas papuole po ranka, o turinys ispudingas - jo verte kyla i aukštumas.
Vadinasi - Fotografijos verte nusako ne technika, o sukeltas ispudis žiurovui.

Fotografija yra techninis procesas, dažniausiai naudojamas banaliais - komerciniais tikslais. Jos užfiksavimui reikia tureti iranga, ideti pastangu, o sukurtas rezultatas buna matomas.
Vadinasi - Fotografija yra Kuryba.

Yra šaukianciu, kad Fotografija - tai Menas!
Aš su tuo nesutiksiu :)
Kad kurybos rezultata galetu vadinti Menu, jis turi savo forma, turiniu ir išpildymu atitikti vaizduojamojo meno kanonus ir tureti išliekamaja verte. Bet žmogaus dantu ar variklio defektu nuotrauku juk niekas nevadina Menu, nors tai taip pat - Fotografija.
Menu gali buti laikomas kadro kūrimas ir jo paieškos prieš fiksuojant, arba kadro apdirbimas po jo užfiksavimo. Dabar jusu telefone po vienu Instagram mygtuku yra daug budu "mjanui laužti", bet tai jau nebe Fotografija. Fotografijos metu vyksta daugybe techniniu procesu, matavimu ir skaiciavimu ir tik vienas Šviesos Fiksavimas. Uzgimusi kaip budas užfiksuoti per skylute krentancia šviesa, Fotografija tokia ir išliko. Nieko daugiau.
Vadinasi - Fotografija gali dalyvauti Meno kurime, bet pati juo nera.


Šviesos Piešeja nuejo dar toliau ir ilindo dar giliau!

Fotografuojant beganti žirga, greit besikartojantys fotografijos kadrai atsitiktinai pagimde didžiausia iš visu Menu, bei grazausia is visu Melu - kiną.
Tai ispudinga kurybos šaka, jungianti vaizda, teatra, garsa, šoki, daile, muzika, erdve, vibracija, akrobatika, cirka, erdvinius efektus, ir galybę inzinerijos...
Vadinasi - Fotografija yra audiovizualios kurybos dalis.

Sitoks - fotografiniu paveiksleliu greito keitimosi - principas dave pradžia animacijai, echoskopijai, televizijai, vaizdo efektams, sudetingiems skaitmeniniams matymo prietaisams, neišsenkanciam virtualiam pasauliui ir taip taip toliau ir taip be galo...
Tik pagalvokite - skaitmeninio žadintuvo ekranas - taip pat besikeicianciu skaiciuku Fotografija.
Siu besikeicianciu spalvotu paveiksleliu deka, juodai baltas, skaitmeninis, matematiku-programišiu pasaulis tapo patrauklus ir geidžiamas placioms masems, nors joms ir nesuprantama jo prigimtis.

Tik Fotografijos deka nebeliko sienu tarp tautu, rasiu ir kalbu. Nes tik Ji vienintele kalba visiems suprantamai - be žodžiu.

Fotografuotas vaizdas, perduodamas apjungus su garsu ir spalvomis, vibracija bei erdviniais efektais - kirto Žmonijos smegenims paraližiuojanti smugi ir didžiaja jos dali prikauste prie mirganciu plokšciu dežiu.
Tai pagrindinis manipuliacijos, propagandos, informacijos ir melo irankis visoms tautoms ir visoms kalboms. Trykštancio kraujo ir sprogimu ispudis isirežia tiesiai širdin, nuo to ispudžio žiurovo kraujas užverda ir jis vis labiau ima alkti ispudžiu! Net jei tas "trykštantis kraujas" buvo tik pomidoru pasta, o matomas sprogimas - kompiuterine animacija...

Baisiausia chaosa kelia tai, kad mes išmokome dauginti identiškas fotografinio reiškinio kopijas neribotais kiekiais - niekuomet jo nepalikdami, negaledami atsiplešti, nesiskirdami net lovoje!
Tapome greito, lengvai pasiekiamo, fotografinio ispudžio vergais.
Kartu - numušdami pasimegavimo menu skoni ir verte žemiau nulio.

Copy-paste, copy-paste, copy-paste, copy-paste, copy-paste...

Ir visa tai - Fotografijos darbas.
Visomis prasmemis AKINANTIS - Šviesos Piešejos treciasis tukstantmetis Žmonijos pasaulyje.



Tukstancius metu keitesi kartos, o Šviesos Piešimas su savo kosminiu pagreiciu išliko paslaptimi daugeliui.

Kas ji perpras?
Kas ji suvaldys?
Kas ji atbaigs?

Gal toks dar negime ?

Nebent atsirastu koks užsispyres, žingeidus, atkaklus, visiškai pasinešes vaikas, kuriam kaip ir Fotografijai - negalioja ribos. Kuriam, kaip ir Fotografijai - jo paties morale yra aiškus rodiklis, nurodantis krypti. Kuris gerbia mokytoja ne del jo amžiaus, o del žiniu ir patirties. Kuris butu gabesnis už savo mokytoja, ir nueitu už ji toliau.

Toks jaunuolis imtu žodžius giliai i širdi, detusi i galva šimtmeciu žinias, ir sugebetu padaryti savo išvadas. Jo pradžia butu lengva, nes visos priemones pasiekiamos, o kelias jau pramintas.

Bet jo akys!
Jos turetu degti noru pažinti desnius ir paslaptis!
Jo klausimai varytu iš proto aplinkinius, o entuziazmas gasdintu gimdytojus. Jis darytu eksperimentus, išbandytu viska, ka mes jau išbandeme ir tuo nepasitenkines eitu toliau. Jis neapsiribotu pagyromis del gražiu nuotraukyciu, ar pinigais už reklama viršeliui - jam niekada nebutu tobula. Jam butu niekada negana, jis kritikuotu save labiau nei aplinkinius ir todel neužmigtu ant pirmuju lauru.

Jo nepasotintu pripažinimas, nes jo širdis trokštu Pažinimo.

Del tokio vaiko butu negaila šaltu valandu, praleistu po žvaigždemis - tikintis meteoritu lietaus, ar paryciais tykojant nuo kalnu slenkancio ruko ežerui užkloti.
Negaila rugštaus kvapo nosyje, ryškinant juostas ir matant, kaip blausiai atgyja jo pirmojo portreto konturai.
Negaila tepaluotu pirštu, gaminant monokli iš seno mylimo objektyvo...
Su tokiu galetu rengti sleptuves pelkynuose ir ištisas savaites kasdien i jas temptis sunkios technikos prigrustas kuprines, laukiant gerviu šokiu.
Su juo galetu eiti i Himalaya ieškoti snieginiu leopardu, ar i džiungles - statyti infrarediniu kameru dar nepažistamoms rušims tyrineti…

Jis butu kantresnis už vyrus, nes eidamas i miška vietoje miegmaišio pasiimtu atsargini aparata.
Jis krykštautu linksmiau už kudiki, nes Pažinimo džiaugsmas netilptu jo krutineje.

Su tokiu galetu plaukti i juras...
Su tokiu galetu fotografuoti kara…

Ar tokiu vaiku dar kur nors rasis ???