Saturday, October 12, 2013

Begalybė ant NikonF50 su M42 Helios-44M ir rusišku adapteriu M42-Nikon be korekcinio lęšio




Kadangi sulaukiau tokio didziulio dėmesio, ant karštų įmetu tikrų tikriausią savo dienoraštį - tai, ką veikiau šią naktį.

Prisėdau ir per puse nakties perdariau M42 rusišką objektyvą Helios-44M, kad būtų begalybė su Nikon aparatais. Kodėl tai darau naktį? Todėl kad tokiu metu nebereikia atsiliepinėti i telefono skambucius, eiti vakarienes, atsakineti i klausimus. Niekas neblasko - nepamirsti atzymu, sriegiu apsukimu skaiciaus, varzteliu eiliskumo.
Prisedi, pasileidi muzika ir ... nepakiles 3-5 valandas viska padarai.
Kazkada issiardziau objektyva diena - neturejau laiko jo pabaigti , tai po 3-ju dienu prisedus nieko neprisiminiau. Buvo labai sunku.

Pirmoje nuotraukoje matosi Nikon f50 pakeltu veidrodziu, su matiniu stiklu vietoje juosteles ir ant jo uzdetu minetu Helios-44M per rusiska M42-Nikon adapterį be korekcinio lęšio. Helios-44M diafragma atvira - f2.0.



Antroje nuotraukoje viskas tas pats, tik objektyvas susuktas į buvusia begalybe, galiojusia Zenitams ir Pentaxams. Dabar Zenito begalybe yra ties ~2,8m žyma.

Nuotraukos fotografuotos su Pentax ir "28mm SuperAlbinar SC" PK-M objektyvu. Nakti - prie f2,8 diafragmos, remontas - prie f5,6, trecia ir ketvirta - prie f8.

Trecioje ir ketvirtoje nuotraukose - užbaigtas objektyvas, fotografuotas šiandien. SVARBU - išoriškai jokių pasikeitimo žymių - nei iš priekio, nei iš galo. Niekas nesugadinta ir visada begalybę galima grąžinti į buvusią padėtį.

Papildomos serijos nuotraukos - visas išrinkimas, išvalymas ir perrinkimas. Optine konstrukcija ir diafragma šį kartą neliesta.

Komerciškai šis reikalas, atliktas tvarkingai, užima per daug laiko. Todėl už lietuviškus pinigus neapsimoka. Tai čia ne reklama. Nes nebeimu šitokio "darbo už pinigus". Tik draugams kartais padarau.


















Saturday, October 5, 2013

Saulėlydžio laivai



Saulėlydį palydėjome Melnragėje.
Lengvas brizas nuo kranto smulkiai raibino jūros paviršių. Beidamas radau lengvą, bangų išskalautą pagalį ir ėmiau drožti. Sūnus paprašė išdrožti laivelį. Formą padariau aš, pabaigti daviau jam.
Stiebo vietoje išgremžęs skylutę, ismeigiau likusį nuo Chupa-Chups plastikinį kotelį, į jo vidų - mažą plunksnelę. Šalia įspraudėme dar vieną rastą plunksną. Padaręs dugne įpjovą, kylio vieton įstačiau nugludinto stiklo šukę. Laivas buvo baigtas.

Kad laivelis neapvirstų, reikėjo paleisti toliau nuo kranto, už dūžtančių raibulių. Nešėmės tol, kol radome prieplauką - smėlio prineštą seną mašinos padangą, perpus pasinėrusią vandenin. Viena banga, dvi, trys, leidžiam...
Du bangų lūžiai ir grįžtantis jūron vanduo nunešė mūsų burlaivį nuo kranto. VALIO !
Tų dviejų nušiurusių plunksnų pakako, kad už pusvalandžio vos vos juntamas rytys nuneštų jį per šimtą metrų nuo kranto... besileidžiančios saulės link.

Pentax K-x, 135mm MC-Jupiter-37A.
f4.0, ISO200, 1/500sek.
Kadras kirptas tik iš šonų.