Saulėlydžio laivai

Saulėlydį palydėjome Melnragėje.
Lengvas brizas nuo kranto smulkiai raibino jūros paviršių. Beidamas radau lengvą, bangų išskalautą pagalį ir ėmiau drožti. Sūnus paprašė išdrožti laivelį. Formą padariau aš, pabaigti daviau jam.
Stiebo vietoje išgremžęs skylutę, ismeigiau likusį nuo Chupa-Chups plastikinį kotelį, į jo vidų - mažą plunksnelę. Šalia įspraudėme dar vieną rastą plunksną. Padaręs dugne įpjovą, kylio vieton įstačiau nugludinto stiklo šukę. Laivas buvo baigtas.

Kad laivelis neapvirstų, reikėjo paleisti toliau nuo kranto, už dūžtančių raibulių. Nešėmės tol, kol radome prieplauką - smėlio prineštą seną mašinos padangą, perpus pasinėrusią vandenin. Viena banga, dvi, trys, leidžiam...
Du bangų lūžiai ir grįžtantis jūron vanduo nunešė mūsų burlaivį nuo kranto. VALIO !
Tų dviejų nušiurusių plunksnų pakako, kad už pusvalandžio vos vos juntamas rytys nuneštų jį per šimtą metrų nuo kranto... besileidžiančios saulės link.

Pentax K-x, 135mm MC-Jupiter-37A.
f4.0, ISO200, 1/500sek.
Kadras kirptas tik iš šonų.