Monday, September 21, 2009

Muzika Sv. Kotrynai

Vilnius, 2009 rugsėjis.

Neplanuotai, per mazai zinomo zmogaus rupesti, patenku i Šv.Jono vienuolyna.
Laizausi vidines zaizdas, ieskodamas atsakymu ir ramybes.
Persalu ir susergu. Viskas pajuosta galutinai.
Nors EditaJ ir Franko nudziugina atnesdami medaus ir apelsinu, o vienuoliu demesys nerealus, bet likus vienam darosi vis juodziau...

Ir juodziausia vakara kitas, mazai pazistamas, zmogus pasiulo:

"Gal noretum pafotograuoti saulėlydį Vilniuje iš Šv.Kotrynos baznyčios bokšto?"
"Kas per klausimas?! Aišku! Tik kaip ten patekti?"
"Aš turiu raktus. Ten mūsų koncertų salė. Mes "Kotrynoje" koncertuojame."
Tos iliuzijos - pamatyti Vilniaus stogus saulei leidžiantis - uzteko kunui uzdegti ir dvasiai ikvepti.
Bet kita vakara baznycioje koncertas ("Skyle"), ir dar kitą, o sekantį - repeticija...
Turbūt penktą dieną Vadimas siūlo eiti per pietus, nes laisvo vakaro rudeni galime ir nesulaukti.
Iejus baznycios vidun pagauna erdve, seno pasato kvapas, skulpturos, zingsniu ir palube plazdenancio balandzio aidas. Vadimas rodo detales, pradeda pasakoti istorija...
Kiek uzsitesus poklabiui, parodo kur laiptai i virsu, o pats sako nelipsias.

As pradedu kopti ir sustoju - visa baznycia prisipildo skambesio.
Nieko nesuprantu - juk viduje nieko nebuvo - mes patys atsirakinome duris!
Begu laiptasi zemyn, surandu kazkoki koridoriu ir patenku i balkona:
Tustuteleje didziuleje erdveje, juodos scenos viduryje, ryskaus saules spindulio nutviekstas, didziuliu juodu rojaliu goja ... Vadimas.
Viena melodija keicia kita - kazkur girdeta, o trecia gerai zinoma, kol galu gale isibegeja gili, emocinga - man nugaros plaukus siausianti - jo paties muzika. Groja taip isijautes, kad nemato manes, begiojancio aplinkui, negirdi mano kerzu kauksejimo, nei Pentaksiaus klapsejimo.
Jis net neprisimena, kad as cia esu (kaip as pamirsau boksta ir Vilniaus stogus).

Nes groja ne publikai - sau.
Sau ir Kotrynai.

Taip dar vienas mazai pazistamas zmogus prisiliete prie mano gyvenimo.
Ir pats nezinodamas - padejo man pasikeisti.

Va vienas is keliu mano turimu Vadim Vystavkin kuriniu:
Vadimo muzika

No comments:

Post a Comment