Pradzioje jos - lyg skustuvas nemoksos rankose - rezdamos caizo venas, vercia vidurius ir kankinanciai zudo...
Bet kai pamegsti vienuma...
Kai pamilsti tyla ir imi begti nuo visokio triuksmo, mintys tampa geriausiai isglastu peiliu.
Lyg tvirti standus asmenys jos skverbiasi tolygiai, giliai. Pasiekia visas kuno kertes, sanarius, sirdi, siela...
Salina, kas netinkama, nedarydamos sveikam kunui zalos.
Po siu pjuviu kasdien darosi sviesiau...
No comments:
Post a Comment