Pirma kartą mane sustabdė jo muzika.
Antrą kartą - nuo praeivių slepiamos jo ašaros. Pakalbinti tada neišdrįsau.
Pamatęs trečia kartą nubėgau arbatos ir grįžęs prakalbinau...
Koks gi likimas verčia nudriskusį senolį groti praeiviams?
Pasirodo - tai senas Jūrininkas, prieš keletą dešimtmečių nelegaliai užstrigęs Airijoje.
Išleidęs visus pinigus teisininkams ir nieko nelaimejes, atsidūre gatvėje.
Vieną dieną ėmė groti, kad pavalgytų, kad išgyventų, kad sudurtų gala su galu.
Ilgainiui tai tapo jo gyvenimu, ir atsiradusi galimybė grįžti gimtinėn jo nebesuviliojo.
Nežinau, kiek šioje istorijoje yra tiesos...
Bet vaziuodamas i senamiesti imu su savimi sia nuotrauka, nes pazadejau jam padovanoti...
Tik jau ilgą laika jo nesutinku...
No comments:
Post a Comment